Maištininkai.
Žmonės, gyvenę ramiai Žemėje iki jos užgrobimo. Dabar jie kovoja dėl išlikimo, turi slaptavietes, važinėja į reidus tik naktimis, kad mažiau
būtų pastebimi. Dažniausiai susiburia į grupes, kad būtų lengviau išgyventi.
Sielonešiai.
Sielos negalinčios išgyventi be šeimininko t.y. kito kūno. Draugiškos, mielos, nepripažįstančios smurto, negali paimti net ginklo į rankas ir negalinčios meluoti. Jos yra nemirtingos, tačiau kūnas kuriame yra sensta. Įsikūnijus sieloms į žmogų jisne visada miršta, kartais jis lieka kur nors galvoje ir gali
kalbėti, tačiau tik mintimis su siela, tokie atvejai ypač pasižymi tada, kai sielos būna įkūnijamos į maištininkus, nes jie nesiruošia taip lengvai pasiduot.
Jų akys keistai mėlynai švyti šviesoje, taip jas atskiria nuo žmonių, taip pat ant sprando turi nedidelį randą, kuris visada išlieka po įkūnijimo.
Ieškotojai.
Taip pat įkūnytos sielos į žmones, tačiau jie šiek tiek skiriasi nuo įprastų sielonešių. Šios sielos gali meluoti, nešioti ginklus, jos gaudo žmones ir
ieško išlikusiųjų. Taip pat dirba įprastus darbus, kaip policininkai.